Baidarėmis Šešupe (Šakių BC)

Šešupė, darydama įmantrius vingius, teka vaizdingomis lygumomis. Čia tvyro ramybė, supa natūrali, nesukultūrinta aplinka, nepažeista ekosistema. Rami upės tėkmė ir kliūčių nebuvimas idealiai tinka pradedantiesiems vandens turistams, šeimoms su vaikais, pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Plaukimas baidarėmis Šešupės upe – smagus, aktyvus ir nebrangus laisvalaikio leidimo būdas. Keliautojas sportuoja, grožisi nuostabiu kraštovaizdžiu, atsipalaiduoja nuo įtampos pilno kasdienio gyvenimo, plečia savo pažinimo ribas, susipažįsta su naujais žmonėmis, aplanko architektūros ir gamtos paminklus.
Nuo Kudirkos Naumiesčio žemyn upe keliaujama išorine Europos Sąjungos siena, todėl buvimui pasienio zonoje reikalingi leidimai, kurie šviesiu paros metu nemokamai išduodami Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje. Griežtai draudžiama siekti RF Kaliningrado srities krantą ir tuo labiau jame išlipti.

 

Maršrutai baidarėmis Šešupe:
39 km. Pilviškiai - Kudirkos Naumiesčio pliažas;
22 km. Stoškai - Kudirkos Naumiesčio pliažas;
15 km. Matarnai - Kudirkos Naumiesčio pliažas;
12 km. Slabadai - Kudirkos Naumiesčio pliažas;
22 km. Kudirkos Naumiesčio pliažas - Panoviai;
18 km. pasienio užkarda - Panoviai;
32,7 km. pasienio užkarda - poilsiavietė prie Siesarties;
14,7 km. Panoviai - poilsiavietė prie Siesarties;
29,9 km. Panoviai - Svaiginiai;
32 km. Panoviai – Kirkilai (apie 0,6 km. ekstremalus plaukimas Jotijos hidrografiniame draustinyje per medžių išvartas iki Gusto sodybos).
Nakvynės paslaugas teikia Panovių kaimo bendruomenės centras +370 618 57385 ir kaimo turizmo sodyba „Šešupės slėnis“ Šilgaliuose tel. +370 624 53311. Jie taip pat teikia baidarių nuomos paslaugas.

Be jų baidares galima užsisakyti ir Kudirkos Naumiestyje tel. +370 647 34166. Todėl yra galimybė organizuoti iškylą baidarėmis daugiau nei pusšimčiui žmonių.

Kiekvienais metais rugsėjo pradžioje galima dalyvauti masiniame renginyje „Šešupės regata“. https://www.facebook.com/Šešupės-regata-306364366438860/
Plaukimas pasienio zonoje unikalus ne tik galimybe plaukti Europos Sąjungos išorine siena, bet ir buvimu laukinėje gamtoje. Lietuvos krantas yra retai apgyvendintas, o Karaliaučiau krašto krante nepamatysite jokio namo ir maža vilties sutikti kokį rusų žveją.

Plaukimui pasienio zonoje reikalingi leidimai, kuriuos nemokami galima gauti iš anksto užsisakyti pasienio užkardose arba internetu http://www.lietuva.gov.lt/…/vienkartinio-terminuoto-leidimo….
Maršrutai Šešupe tikrai įdomūs istorijos mėgėjams. ... Pusdienio neužteks apžiūrėti visas Kudirkos Naumiesčio įžymybes. Kubilėlių kaime ant Šešupės kranto yra kalbininko Jono Jablonskio gimtinė. Iš buvusios Fichtenhioės priešais Turčinus kilo vienas geriausių Vokietijos vermachto snaiperių Brunas Sutkus. Privatus kraštotyros muziejus yra ir Panoviuose. Mažai kas belikę iš Šilgalių dvaro, bet pasivaikščioti po dvarininkų kapines visada įdomu. Slavikų kapinėse palaidoti net 9 knygnešiai. Bažnyčios šventoriuje pastatytas stogastulpis jiems atminti. O nuo Slavikų iki nuostabiais reginiais ir turtinga istorija garsaus Sudargo tik 14 km. automobiliu arba tik 6 km. ėjimo gražiu mišku nuo Kirkilų kaimo

Dėl ramios tėkmės Šešupė idealiai tinka plaukimui su mažais vaikais, kuriuos įsidedame į plačias baidares tarp kojų, o taip pat visiems neturintiems plaukimo įgūdžių. Išvirsti iš baidarės įmanoma tik išlipant ir įlipant, jeigu vienas jos galas jau remiasi į krantą. Saugiausia išlipti priplaukus prie kranto baidarės šonu.
ŠEŠUPĖ - didžiausia Sūduvos upė, ilgiausias Nemuno žemupio intakas. Jos versmės yra Lenkijoje, apie 18 km į š. nuo Suvalkų, prie Šešupėlės k., greta Juodosios Ančios upės ir Juodosios Ančios ež. Nuo versmių 270,5 km teka Lenkijos teritorija, nuo 270,5 iki 113,0 km Lietuvos teritorija, nuo 113,0 iki 61,8 km Lietuvos - Kaliningrado sr. siena ir nuo 61,8 km iki žiočių Kaliningrado sr. (Kilometrai skaičiuojami nuo Šešupės žiočių.)
700 metų Šešupe ėjo Vokietijos ir Lietuvos, o vėliau Rusijos imperijos valstybinė siena. „Mes, pasienio mokyklos mokytojai, ...“ tokiais žodžiais pradėjo savo laišką Nikitai Sergiejavičiui Croščiovui Šakių mokytojai direktoriaus Bunkaus iniciatyva apie 1960 m. Kai mano dėdės šienaudavo Vokietijoje, mažas būdamas galvodavau, kur ta Vokietija. 1962 m. jau pats mačiau didelė eilę sunkvežimių grįžtančių su šienu iš Vokietijos prie Jurbarko kelto. Kažin, ar turėtume kalbininką Joną Jablonskį, jeigu jo tėvai nebūtų praturtėję gyvendami pasienyje su Vokietija.
Mes žinome, kad mūsų pasienis yra unikalus dabar ir turi dar vis aktualią istoriją. Mes matome galimybes plėtoti veiklą pasienio zonoje. Mes suprantame, kad „pasienis“ yra raktinis žodis galintis „atrakinti“ įvairius paramos fondus. Pasienis su Rusija-Vokietija yra ryškiausias „brendas“, kuo išsiskiria mūsų savivaldybė iš kitų savivaldybių tarpo.

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!