Balandžio
05 d.

Įsigyk marškinėlius su V.Kudirkos atvaizdu!


Visai neseniai buvo sukurti nauji marškinėliai su V. Kudirkos atvaizdu, kuris gyveno ir kūrė Šakiuose. Tačiau kodėl markškinėliuose V. Kudirka vaizduojamas būtent taip?   Kūrėjai Indrei Siaurusevičiūtei idėja sukurti portretą su akiniais nuo saulės kilo 2016 m. vasarą, dalyvaujant atvirose grafikos dirbtuvėse “Matau Šakius". Vinco Kudirkos paminklas Šakiuose, yra toje vietoje, kur stovėjo jo namas, iš ten jis dieną ir naktį “stebi” visą Šakių judėjimą pagrindine gatve. Jis juos mato, bet ar žmonės mato Jį?

Idėją suformavo klausimas: kokią Lietuvą matytų V. Kudirka jei gyventų mūsų laiku? Juk ir jo būdas buvo ne paprastas, o maištingas, meniškas ir jautrus. Atsidūręs šiame laike turėtų atrodyti šiuolaikiškai, visada atkaklus ir ryžtingas maištingos sielos lyderis.

Kokį V. Kudirką matytų jaunimas? Ar tai būtų sekama asmenybė socialiniuose tinkluose? Ar jo idėjos sklistų ir įkvėptų kasdienišką mąstymą.

Mažas akcentas gali priartinti tai, ką laikas nutolina. Detalės yra svarbios jaunam žmogui ir, kai jis mato tai, kas jam yra įprasta, tai tampa artima ir suprantama. V. Kudirką linkime suvokti kaip gyvą asmenį ir dalintis gerąja patirtimi nešiojant šiuos marškinėlius su jo atvaizdu ir amžinai aktualia citata.

Marškinėlius galima įsigyti Šakių turizmo informacijos centre adresu V.Kudirkos g. 61, Šakiai, arba paskambinus tel. +37063747773

Kudirkos Naumiestyje sukurtą himną pasirinko pati tauta

Šakių rajono savivaldybė 2019 – uosius metus paskelbė ne tik choreografo Juozo Lingio, bet ir Lietuvos himno metais. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“, kurią sukūrė Vincas Kudirka buvo išspausdinta 1898 m. „Varpo“ šeštajame numeryje, o 1920 m. ji paskelbta nacionaliniu Lietuvos himnu. Žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių publicistas, „Varpo“ steigėjas, leidėjas ir autorius, formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį, Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ sukūrė Naumiestyje. Tik 1934 m. šiam miestui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas. „Dr. Vinco Kudirkos muziejus“, kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, buvo atidarytas 1998 m. gruodžio 5 d., Lietuvos Respublikos himno sukūrimo 100 – ųjų ir Vinco Kudirkos 140 – ųjų gimimo metinių proga. Vinco Kudirkos muziejus pastatytas būtent vietoje, kur kadaise stovėjo namas, kuriame gyveno tautinio atgimimo šauklys Vincas Kudirka.

„Dėl pašaukimo stokos“

Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčio ūkininko Motiejaus Kudirkos ir Elžbietos Jasulevičiūtės šeimoje. Motinai mirus, kai V. Kudirkai buvo tik dešimt metų, tėvas vedė antrąsyk – Joniešką Andziulytę. Tėvo verčiamas V. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau tretiems mokslo metams į seminariją nebegrįžo. Oficialiai jis buvo pašalintas „dėl pašaukimo stokos“, tačiau neoficialiomis žiniomis dėl odės, kurią parašė merginai. Įskaudintas tėvas nutraukė paramą sūnui.

Tikroji meilė – Lietuva

Baigęs Marijampolės gimnaziją sidabro medaliu įstojo į Varšuvos universitetą, kur studijavo kalbas, bet jau po metų perėjo į medicinos kryptį. 1883 m. pasirodė pirmasis „Aušros“ numeris, kuris paveikė V. Kudirką ir šis pasijuto esąs lietuvis, laikė šį įvykį savo antruoju gimtadieniu. 1888 m. V. Kudirka įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją „Lietuva“, kuri nutarė leisti dar vieną lietuvišką laikraštį. 1889 m. pradėtas leisti „Varpas“, kurį redagavo V. Kudirka. Universiteto baigimo proga parašė eilėraštį „Labora“, labai pamėgtą Lietuvos jaunimo, dainuotą vakarėliuose.

Baltas namas, kuriame V. Kudirka sukūrė Lietuvos himną„Dr. Vinco Kudirkos muziejaus“ archyvo nuotr. 

Kudirkos Naumiestis – Lietuvos himno gimtinė

1890 m. V. Kudirka iš Varšuvos atvyksta į Šakius ir pradeda dirbti gydytoju. Tėvas jam atleidžia ir nuperka jam gydytojo instrumentus. Šakiai V. Kudirką pasitiko ne itin svetingai, jam teko konkuruoti su žydais. Laisvu nuo darbo metu V. Kudirka rašė literatūrinius kūrinius, rinko tautosaką, komponavo muzikines pjeses. 1894 m. pabaigoje išvyko į Jaltą gydytis. 1895 m. sugrįžęs iš gydyklų apsigyveno Naumiestyje, kur, pamažu gęstant gyvybei, toliau rašė, kūrė satyras, daug vertė atsidėdamas tik literatūriniam darbui. Tais pačiais metais dėl lietuviškos veiklos buvo suimtas, kalintas, tačiau greitai paleistas. Lietuvos himnu tapęs kūrinys parašytas Valerijos Kraševskos nuomoto balto namo antrąjame aukšte, kuriame gyveno V. Kudirka, dar tiksliau – mansardoje (žr. pagrindinę straipsnio nuotrauką). Paskutinius penkis mėnesius V. Kudirka gyveno Paširvintyje, mediniame namelyje; čia jį slaugė knygnešė Marcelė Barzdaitytė. Čia jis ir mirė 1899 m. lapkričio 16-ąją būdamas šalia ilgametės draugės Valerijos. Palaidotas Kudirkos Naumiestyje.

„Varpas“, 1898 m., nr. 6, p. 95.

Giesmę pasirinko pati tauta

Pirmą kartą „Tautiška giesmė“, kurią sukūrė Vincas Kudirka buvo išspausdinta 1898 m. „Varpo“ šeštajame numeryje. Pirmasis viešas giesmės sugiedojimas įvyko 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge – koncerte lietuviams studentams šelpti. 1905 m. „Tautiška giesmė“ nuskambėjo lietuviško vakaro metu, Vilniuje, kur ją atliko Miko Petrausko vadovaujamas choras. Tris kartus „Tautiška giesmė“ kartota Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse surengtame koncerte, o Panevėžyje surengto lietuviško vakaro metu – choras himną giedojo net 4 kartus. 1905 metais giesmė sugiedota Marijampolėje ir Kudirkos Naumiestyje, o 1906 m. giedojimai vyko Ukmergėje, Tauragėje, Biržuose ir Rokiškyje. Kazys Grinius itin skatino lietuvius atsistoti giedant šią giesmę ir taip prisidėjo prie „Tautiškos giesmės“ populiarinimo. Tada dar nebuvo institucijų galėjusių pripažinti ir paskelbti vieną ar kitą giesmę himnu. Šią giesmę išrinko pati Lietuvos visuomenė kiekvieną kartą jos giedojimą pagerbdama atsistojimu. 1920 m. gegužės 15 d., pirmojo Steigiamojo seimo posėdžio metu, seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, visiems atstovams atsistojus, paskaitė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomą valstybę, po to visi stovėdami sugiedojo V. Kudirkos himną. Taip „Tautiška giesmė“ tapo oficiliu Lietuvos valstybės himnu.

Šakių turizmo ir informacijos centro nuotr.

Himnas tapo pasipriešinimo simboliu

Tautiška giesmė“ žmonių valia himnu buvo pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Tiesa, 1917–1918 m. dėl giesmės tinkamumo kilo diskusija, tačiau ji greitai užgeso. 1950–1988 m. „Tautiška giesmė“ uždrausta, tačiau ji buvo giedama ir tapo pasipriešinimo simboliu. Himnas buvo giedamas nedideliuose rateliuose ir patikimų žmonių susibūrimuose, taip pat ir tremtyje. Žmonės nepaisė draudimų ir taip žadino tautinę savimonę.

Paminklai Kudirkos Naumiestyje ir Šakiuose

1924 m. buvo įsteigta „Draugija Vinco Kudirkos paminklui statyti“, kuri pradėjo rinkti aukas Vinco Kudirkos paminklui, tačiau surinktų pinigų neužteko, kad būtų galima pradėti didingo paminklo statybą. Nutarta pasitenkinti kuklesniu – bronziniu V. Kudirkos biustu. Skulptorius Vincas Grybas sukūrė impozantišką Kudirką, bet nebuvo patenkintas savo darbu, todėl jį sudaužė, o teisindamasis komisijai pasakė: „Aš Kudirką prikelsiu, ir jūs dar puikesnį paminklą turėsite“. Paminklas buvo atidengtas 1934 m. birželio 10 dieną. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, vyskupas Mečislovas Reinys, dr. Jonas Šliūpas, kiti žymūs veikėjai bei kelių tūkstančių žmonių minia. 

1998 m. Šakių miesto centre, ant ežero kranto, paminklas atidengtas minint 100ąsias „Tautiškos giesmės“ sukūrimo ir 140 – ąsias Vinco Kudirkos gimimo metines. Jį sukūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pastatytas toje vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, ligonius priiminėjo V. Kudirka. Ši klėtelė tapo spaudos platintojų susitikimo vieta, o sode prie namo buvo įrengta draudžiamų knygų slėptuvė, kurią nuolat papildydavo knygnešiai.

Paminklas Vincui Kudirkai, Šakiai. Šakių turizmo ir informacijos centro nuotr.

Muziejuje – Kudirkos dovanota maldaknygė ir rankraščiai

Muziejus atidarytas 1998 m. gruodžio 5 dieną, minint 100 – ąsias „Tautiškos giesmės“ sukūrimo ir 140 – ąsias Vinco Kudirkos gimimo metines. Tarp muziejaus eksponatų – 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią V. Kudirka padovanojo savo šeimininkės Petronėlės Krūzaitienės dukrai Marijai, taip pat tautinės giesmės kūrėjo vertimų rankraščiai: Džordžo G. Bairono „Kaino“, Fridricho Šilerio „Orleano mergelės“ ir „Viliaus Telio“ vertimai į lietuvių kalbą. 

Maldaknygė, kurią V. Kudirka padovanojo šeimininkės dukrai Marijai. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

„Dr. Vinco Kudirkos muziejus“, Šakių turizmo ir informacijos centro nuotr.  

Muziejaus ekspozija pateikta pirmame ir antrame aukšte. Ekspozicija suskaidyta į dvi dalis. Pirmoji išlaiko labiau klasikinę stilistiką, būdingą Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuriam priklauso Vinco Kudirkos muziejus. Čia lankytojai gali susipažinti su Kudirkos Naumiesčio miesto istorija, šiaurės suvalkiečių-zanavykų XIX a. apranga. Antras aukštas – šiuolaikiškenis. Jame Vinco Kudirkos veikla, asmeniniai daiktai, vertimų rankrašciai, varpininkų ir knygnešių epocha. Šiame aukšte lankytojai ras tris terminalus, kuriuose elektroniniu būdu galima pavartyti „Varpą“, „Ūkininką“ ir kitus ano meto leidinius.

Parengta bendradarbiaujant su Vinco Kudirkos muziejumi.