Vasario
26 d.

Juozo Lingio šimtmetis: šventės visame rajone ir neblėstanti pagarba lietuvių liaudies šokio meistrui


2019-ieji metai zanavykams ypatingi – sukanka 100 metų, kai Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo paskelbta Lietuvos himnu ir gimė choreografas, sceninio lietuvių liaudies šokio kūrėjas Juozas Lingys. Tikimasi, kad šių svarbių datų paminėjimui skirti renginiai suburs ne tik Šakių rajono žmones iš mažesnių miestelių, bet ir  sudomins turistus iš visos Lietuvos. Choreografo jubiliejui skirtais renginiais bus siekiama nuodugniau ir išsamiau prisiliesti prie Juozo Lingio asmenybės ir kūrybos. Organizatorių prioritetas –  priminti ne tik Šakių kraštui, bet ir visai Lietuvai apie jo nuopelnus, skatinti aktyviau įsitraukti į Šakių rajono kultūrinį gyvenimą ir renginius, kurie apjungs mažus miestelius, suburs jaunimą bei vyresniuosius.  

Talentinga zanavykų krašto asmenybė

Juozas Lingys gimė 1919 m. sausio 1 d. Gyliškiuose, Sintautų valsčiuje (dabar – Kudirkos Naumiesčio seniūnija). Baigė Šakių „Žiburio“ gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. 1941–1943 m. ansamblio „Lietuva“ šokėjas , 1945–1949 m. baleto meistras. Net septyniose Lietuvos dainų šventėse jis tapo Šokių dienos meno vadovu. Sukūrė apie 200 liaudies šokių sceninių kompozicijų, choreografinių vaizdų. Pastatė lietuvių liaudies šokių Latvijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir kitur.                                                  

Kūryba aktuali ir šiandien

Į Lietuvos kultūros istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų lietuvių liaudies sceninio šokio kūrėjų ir iki šiol išlieka choreografu, kurio kūryba remiasi daugelio tautinių šokių kolektyvų ir Dainų švenčių repertuarai. Sceninės kompozicijos remiasi konkrečiu liaudies šokiu arba papročiais, apeigų elementais. Kūrybai būdinga grynos liaudies intonacijos, liaudiška tradicija, siužetiškumas, lyrizmas, emocionalumas, šokių stilizacija – saikinga.

Pirmasis J. Lingio sukurtas šokis buvo „Sadutė“ –  lietuvaitės taurumo ir nuoširdumo paveikslas. Priešingos nuotaikos vyrų šokis „Džigūnas“ – jaunystės veržlumo ir jėgos proveržis. Humoristinės choreografijos gaidomis nusėtas šokis „Gaidys“. „Jievaro tiltas“ artimas folkloriniam šokiui, tačiau jo nuotaikai perteikti būtinas subtilus adventinis iškilmingumas. Būtina paminėti penkis „Jonkelius“ – kadrilinio tipo liaudies šokius, „Aštuonnytį“ –  kūrybiškai ir meniškai parodantį audimo procesus, humoristinę „Senbernio polką“, vestuvinių papročių kupiną „Veliuoniečių“ ir „Zanavykų aplinkinius“, „Kūlimo šokį“, „Kupolinį“, „Vyžos šokį“. Iš daugiau nei pusantro šimto jo sukurtų šokių didesnė pusė nuolat šokama mėgėjų meno kolektyvų, o kelios dešimtys tapo vadinamojo aukso fondo turtu.  

 

J. Lingio knygos ir atminimo ženklai

Iš viso J. Lingys išleido 20 knygų apie lietuvių liaudies šokius. Tarp žinomiausių J. Lingio knygų: „Šokiai ir žaidimai: 1950 m. Dainų šventės repertuaras.“, „Lietuvių liaudies žaidimai“, „Šok mergelės vainikuotos: šokių rinkinys“, „Sceninis lietuvių liaudies šokis“, „Lietuviškų šokių pynė“. Jo kūryba ir nuopelnai Lietuvos kultūrai buvo įvertinti to meto  Liaudies artisto premija ir  daugeliu valstybinių apdovanojimų.

Choreografo biografiją rasti galime ne tik  lietuvių enciklopedijose, bet ir kituose leidiniuose:  kraštotyrininkų Bernardo ir Vincento Aleknavičių knygose „Novužės krašto vaikai“, „Sintautų parapija“ „Sintautų kalendorius“. Jo vardu pavadintas Šakių miesto parkas, jame yra atminimo lenta pažymėtas ąžuolas, kurį sodino gimnazistas J. Lingys su klasės draugais. Per 95-ąsias J. Lingio gimimo metines atrestauruota J. Lingio parko vartų skulptūra, sutvarkytos skulptūros choreografo tėviškėje Gyliškiuose bei jo atminimui skirta skulptūra Panoviuose. 1988 m. Vilniuje, ant namo A. Vienuolio g. 14, kur 1960–1980 m. gyveno J. Lingys, buvo atidengta memorialinė lenta. Choreografas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvo „Vijūras“ įkūrėjas

Lietuvoje, pradėjus kurtis pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvams, „Lietuvos“ ansamblio vyriausiasis baletmeisteris Juozas Lingys pasiūlė tuometinei Šakių kultūros namų direktorei Salomėjai Kuzmienei suburti Šakiuose pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblį. Kolektyvas savo veiklą pradėjo 1964 metų rudenį. Pirmuoju jo gyvavimo laikotarpiu pats Juozas Lingys atvykdavo į Šakius padėti Salomėjai Kuzmienei. Jau 1965 m. respublikinėje dainų šventėje Šakių pagyvenę šokėjai sukosi bendrame respublikos šokėjų rate. Vijūriečiams buvo suteikta garbė 1970 m. respublikinės dainų šventės pagyvenusių žmonių šokių kolektyvų repertuarą demonstruoti per televiziją. 1975 ir 1980 m. respublikinės dainų šventės konkursuose Šakių pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas pripažintas geriausiu. 1981 m. kolektyvui suteiktas liaudies kolektyvo vardas „Vijūras“. 2014 m. „Vijūras“ šventė kūrybinės veiklos 50-ties metų sukaktį. Per šį laikotarpį (mirus jo įkūrėjai Salomėjai Kuzmienei) kolektyvui vadovavo Kazys Motuza, Kristina Kontrimavičiūtė – Nainienė, Arvydas Nazaras, Gražina Zofija Geldauskienė, Donatas Liktas. Šiuo metu kolektyvui vadovauja Justė Lukauskienė. Nenuostabu, kad šakiečiai J. Lingį vadina „Vijūro“ krikštatėviu.

Renginiai apjungs visą Šakių rajoną

Jau kovo 9 d.  Sintautuose prasidės choreografo J. Lingio paminėjimui skirti renginiai. Balandį – moksleiviai bus kviečiami į tautinių šokių šventę „Tūkstantis žingsnelių“ Gelgaudiškyje, o vyresnieji –  į pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupės ,,Girėnai” kūrybinės veiklos 40-mečio šventę Šakiuose. Gegužę kultūros mėgėjų lauks – „Muziejų naktis“ Zanavykų muziejuje bei ekspozicijos apie J. Lingį  pristatymas Zyplių dvare, o mėnesio renginius užbaigs jaunimo liaudiškų šokių festivalis ,,Ievaro tiltu“, skirtas choreografo Juozo Lingio metams Šakiuose. Birželį – sintautiškiai kvies į liaudiškos muzikos šventę ,,Trenkim polką prie Pentos“. Spalį visi bus laukiami pagyvenusių liaudiškų šokių grupės ,,Vijūras“ 55-erių metų kūrybinės veiklos šventiniame koncerte. Daugiau informacijos apie Šakių rajono kultūrinius renginius galite rasti https://www.sakiaitic.lt/. Kviečiame ne tik dalyvauti, bet savo gražiais sumanymais ir iniciatyvomis papildyti žymiojo choreografo jubiliejinius metus!