Liepos
17 d.

Aplankykite šlovingą piliakalnių žemę - Sudargą!


Ne kiekvienas turistas žino, kad artėjant prie buvusios kaimyninės Rytų Prūsijos  sienos (dabar Rusija, Kaliningrado sritis) paskutinė Lietuvos žemės pėda yra mažas miestelis Sudargas ir jo apylinkės.  Jis nepaprastas , nes ir savo grožiu, ir savo istorija užburia kiekvieną.

Kas sieja garsų rašytoją Dž. Selindžerį ir Sudargą?

Šis kraštas ‒ penkių piliakalnių komplekso, menančio nuožmias kovas su kryžiuočiais, saugotojas. Istoriniu ir archeologiniu požiūriu Sudargo piliakalnių reikšmingumas prilygsta Kernavės piliakalniams. Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių, o dabar iki šių dienų į neaprėpiamus tolius žvalgosi išlikę dar ryškūs piliakalnių didybės ženklai ir sielą jaudina nuostabūs Nemuno tolių peizažai bei akį džiuginantys miškų ir laukų horizontai. Tačiau Sudargas ne tik piliakalniais turtingas – šiame miestelyje gyveno visame pasaulyje garsaus rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio proseneliai ir kiti žymūs žmonės.

Sudargo piliakalniai vasarą. Šakių TIC nuotrauka.

 Virš Nemuno juostos ‒ neaprėpiami toliai

Sudargo piliakalniai – antroji pagal aukštį Šakių rajono vieta. Čia Nemuno krantų šlaitai iškilę apie 40 m. virš Nemuno vagos. Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro penki piliakalniai. Jie išsidėstę palei upės tėkmę iš rytų į vakarus maždaug vieno kilometro atstumu, Grinaičių ir Burgaičių kaimų teritorijose (Grinaičių – 2, Burgaičių – 3). Šiuolaikiniai piliakalnių pavadinimai yra tokie: Balnakalnis, Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė ir Vorpilis. Pilaitė ir Vorpilis, manoma, yra istoriniai ir autentiški pavadinimai, o kiti yra kilę iš vietos gyventojų  šnektos.

Sudargas – didžiojo kunigaikščio Gedimino karvedys

Nuo seniausios praeities iki brandžiųjų viduramžių gyventojai čia, aukštose Nemuno pakrantėse,  koregavo ledynų paliktas kalvas, kasė griovius, pylė pylimus, rito užkardoms akmenis, rentė medinius įtvirtinimus. Sudargo vietovės piliakalniai laikomi vienu didžiausių Lietuvoje piliakalnių kompleksu. Jie ilgus amžius, iki 1317 m., stovėjo senųjų genčių, o paskui  besikuriančios ir jau susikūrusios Lietuvos valstybės ir jos gyvybinės arterijos ‒ Nemuno sargyboje. Pirmosios mus pasiekiančios žinios apie Sudargą, kaip apie vietovę, atėjo iš kryžiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio kronikų. Sudargas – Žemaičių didžiūnas, gyvenęs XIII–XIV a. sandūroje. Kartu su kitais Žemaičių karvedžiais bei didikais Manstu, Surminu ir Mažonu dalyvavęs daugelyje kovų su kryžiuočiais didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkuose.  Po Vytenio mirties 1316 m., dar vienerius metus, iki savo žūties 1317 m., Sudargas buvo didžiojo kunigaikščio Gedimino karvedys. Manoma, kad karvedys Sudargas dalyvavo bent dešimtyje kautynių, žemaičiams puldinėjant ordino žemes.

Piliakalniuose ‒ neeiliniai lobiai

Anot archeologo Z. Baubonio, ,,čia darbo užteks ne vienai archeologų kartai“, nes be radinių pačiuose piliakalniuose aptikta iki šiol nežinotos gyvenvietės liekanų, dominančių istorikus, archeologus bei visus, kurie ieško mūsų praeities pažinimo. Kraštotyrininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, remdamasi archeologų teiginais, rašo: „Rasti radiniai liudija čia buvus senųjų akmens amžiaus laikų gyvenvietę jau X tūkstantmetyje prieš Kristų. Piliakalnių čia yra penki – tiek pat, kiek senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje. Daugiau vietovių su tokiu skaičiumi įtvirtinimų Lietuvoje nerasta. Todėl kalbant apie Sudargą,  pamatuotai pastebima, kad jo žavesys – ir gamtinis, ir istorinis – prilygsta išskirtiniams Lietuvos objektams. Visi penki piliakalniai datuojami I tūkst.– II tūkst. pradžia.“

Balnakalnis yra kairiajame Nemuno krante esančio šlaito iškyšulyje. Pylime rasta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmentų bei lygiosios keramikos. Žydkapių piliakalnis yra ant aukštos Nemuno kranto kalvos, buvęs platus ir galingas, gerai galėjęs atitikti anų laikų gynybinius poreikius. Jo pavadinimas kilęs nuo to, kad Sudarge maždaug nuo XVIII a. vidurio apsigyveno žydų diaspora. Žydai statėsi gyvenamuosius ir maldos namus, įkūrė ir savo kapines. Atlikus archeologinį tyrimą Žydkapių piliakalnyje, aptiktas židinys, geležinis peilis‒pjautuvėlis, kaulinės ylos fragmentas, lygiosios ir grublėtosios keramikos.

Improvizuotos Sudargo pilies fragmentas šventės metu 2007 m. Šakiai, TIC nuotr.

 Bevardžio piliakalnis  – tai trikampio formos kranto iškyšulys, besileidžiantis į pakalnę. Radinių jame aptikta nedaug, tik sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. 2007 m. ant jo keteros iškilo paminklas ,,Sudargo pilies gynėjų atminimui 1317–2007“. Paminklo skulptoriai ‒ tėvas bei sūnus Vidas Cikana ir Aldas Cikana. Pilaitės piliakalnio radiniai negausūs, bet iškalbingi: rasta įvairios keramikos – lygiosios, grublėtosios ir žiestos. Rasta ir metalo lydymo atliekų – gargažių. Pilaitė yra kito, didelio piliakalnio Vorpilio, esančio vos už šimto metrų, priepilis. Vorpilio ketera nuo Nemuno tėkmės pakilusi apie 35 metrus. Tyrinėjant piliakalnio aikštelę, aptiktas nestoras kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika, kurios daugumą sudarė grublėtoji. Rasta pavienių dirbinių: žalvarinių grandelių, neaiškios paskirties geležinių ir akmeninių dirbinių, nedidelių be tvarkos išmėtytų akmenų, kurių dauguma  apdegę, suodini, nuo karščio suskilę. Tarp jų surasta geležies lydymo atliekų – gargažių.

Sudargas – iškilių asmenybių kraštas

Sudargo kraštas garsus  ir žymių žmonių vardais tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šis kraštas 34 metus buvo knygnešių tėvu tituluoto kunigo Martyno Sederevičiaus (1829‒1907) tiesioginio kunigystės ir netiesioginio knygnešystės darbo vieta. Pagal religinių raštų leidybą  M.Sederevičius buvo antras žmogus po vyskupo Motiejaus Valančiaus.

      Turbūt daugelis esame skaitę Dž. D. Saelindžerio romaną ,,Rugiuose prie bedugnės“. Kaip teigiama rašytojo Kenneth Slawenski knygoje „Dž. D. Selindžeris: Pakylėtas gyvenimas“ – Selindžerio tėvai buvo viduriniajai klasei priklausantys žydai, kurių šaknys glūdi Lietuvoje. Citata iš minėtos knygos: „Selindžerių giminė buvo kilusi iš Sudargo, mažo žydiško miestelio prie Lenkijos ir Lietuvos sienos – ši teritorija tuo metu priklausė Rusijos imperijai“. Sudarge taip pat gimęs žydų kilmės garsus pasaulio orientalistas Bencion Grande (1891‒1974). Sudargiečiai su meile mini čia gimusio labai produktyvaus lietuvių rašytojo prozininko ir dramaturgo Vytauto Rimkevičiaus (1930‒1991) vardą. Iš Sudargo krašto kilęs įžymus Sūduvos švietėjas ir visuomenės veikėjas kunigas Feliksas Martišius (1879‒1955). Sudargas  gali didžiuotis Virdžinijos univesiteto (JAV) profesoriumi Martinu Bloku, moksliniais tikslais palaikančiu ryšius su Lietuva, o savo kilties šaknis tapatinantis su Sudargu.

„Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“

2007 m. renginiu „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“ vietovė pirmą kartą minėjo Sudargo pilies sudeginimo 690‒ąsias metines. Tai buvo ne liūdesio, o gilios ir didingos istorinės atminties žadinimo šventė, priderinta prie 2005‒2012 m. išsamių archeologinių Sudargo piliakalnių tyrinėjimų. Jau geras dešimtmeytis kip piliaklniuose vykstair tradicinė Joninių šventė. Į ją renkasi senųjų apeigų ir paoročių gderbėjai bei propaguotojai. Šie renginiai ‒ tikras Sudargo pasididžiavimas. Jie vyksta kasmet, draugėn suburdami kraštiečius ir kitų regionų gyventojus bei dažnai sudomindami ir užsienio svečius.  

 Informaciją apie tradiciniais jau tapusius ir įvyksiančius renginius teikia „Šakių rajono turizmo ir informacijos centras“ – el. p. info@sakiaitic.lt ir tel. nr. +37063747773.

Daugiau informacijos ir naujienų galite rasti svetainėje: www.sakiaitic.lt/ bei Šakiai TIC Facebook'e  ir Šakiai TIC Instagram'e .

 

 

Renginio "Sudargo istorija - dabarčiai" programa:

Nuo 11 val. fotografo Vido Venslovaičio meninės fotografijos  piliakalnių tema  paroda Sudaro evangelikų liuteronų bažnyčioje.

  • 12 val. Šv. Mišios Sudargo katalikų bažnyčioje ‒ sakralus Sudargo istorijos ir dabarties apmąstymas.
  • Trumpa pagarbos ceremonija prie Sudargo paminklų.
  • 14 val. mokslinė konferencija“Sudargo istorija – dabarčiai“ evangelikų liuteronų bažnyčioje.  
  • Konferencijos pranešimai:

"Sudargo piliakalniai Panemunės pilių grandinėje",  pran. archeologas, archeologijos istorikas doc. dr. Gintautas Zabiela ;

"Piliakalnių pritaikymo paveldo pažinimui galimybės", pran. archeologas, paveldotvarkos ekspertas Zenonas Baubonis;

"Sudargo tema ,,Įžvalgų“ puslapiuose“, pran.  Raimondas Daniliauskas;

"Šakių kraštas  Lietuvos turizmo žemėlapyje", pran. Šakių turizmo informacijos centro direktorė Ieva Bernotaitė;

"Šiuolaikinis Sudargas ‒ tiltas tarp mūsų krašto praeities ir dabarties", pran. Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

  • 19 val. IX muzikos festivalio ,,Beatričės vasaros“ koncertas ,,Vidurnaktis Paryžiuje“buvusios Sudargo bažnyčios vietoje. Atlikėjai:

 Klotilda Solanž (Clotilde Solange) – vokalas, Prancūzija‒Lietuva

 Lukas Gedvilas‒fortepijonas

 Įėjimas į koncertą 5 Eur.

Organizatoriai: 

Sudargo bendruomenė, Sudargo seniūnija, Asociacija Zanavykų seimelis, Sudargo katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, Šakių turizmo informacijos centras.

Po konferencijos organizuojama ekskursija po Sudargo piliakalnius. Rekomenduojame avėti patogią avalynę!