Tarpukariu pastatyta Valakbūdžio (anksčiau vadinto Šunkarių kaimo) pirmoji medinė bažnyčia gyvavo tik penkerius metus - drauge su klebonija ir parapijos namais ji sudegė karo metu, 1941 m. birželio 22 d.

Valakbūdžio parapija įkurta po I pasaulinio karo, oficialiais katalikų žinyno duomenimis – 1923 m. 1921–1922 m. nedideliame kluone buvo įrengta laikina bažnyčia, naujos bažnyčios statybomis rūpinosi pirmasis kun. Antanas Grybinas. Tarpukario spauda skelbė, kad energingo klebono kun. Stanislovo Vasiukevičiaus pastangomis ji pastatyta 1936 m., vidaus įrengimo darbai tęsėsi iki 1939 m.

Bažnyčios projektą parengė Borisas Lenčevskis. Projektas ir prašymas statyti bažnyčią Šakių apskrities statybos komisijai buvo pateiktas 1936 m. kovo 16 d. Komisija nematė kliūčių patvirtinti projektą, tačiau V. R. S. Statybos inspekcija jį atmetė, nes mediniame pastate „pamėgdžiojamos“ mūrinei architektūrai būdingos formos, be to, projektas parengtas ne inžinieriaus, o statybos techniko.

B. Lenčevskio projekte bažnyčia vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė, psiaudobazilikinės erdvės. Plačią navų dalį pratęsia presbiterija su trisiene apside. Abipus jos – stačiakampės zakristijos su šoniniais įėjimais iš išorės. Stačiakampis bažnyčios tūris dengtas vientisu dvišlaičiu stogu, žemesnė apsidė – atskiru stogeliu. Aukštas kvadratinis bokštas susietas su pagrindiniu fasadu, šiek tiek išsikiša į priekį. Bokšto tarpsnyje prie navų dalies šliejasi prieangis, abipus jo – pagalbinės patalpos.

Bažnyčia turi neogotikinei architektūrai būdingų formų. Dviejų tarpsnių bokštas užsibaigia frontonėliais ir smaile. Bokšte virš portalo ir antrame tarpsnyje virš langų yra laiptuotos smailėjančios nišos. Būtent ši kompozicija atrodo kiek komplikuotai, imituoja mūro architektūrą. Dominuojančioms fasadų angoms pasirinkta ne smailiaarkių, o pusapskričių arkų forma, kurie sudalyti įstrižo pynimo grotelėmis.

Kol kas neaptiktas naujas patvirtintas projektas. Amžininkų teigimu, jis buvo parengtas Šakių apskrities inžinieriaus Stasio Federavičiaus, tad spėjama, kad šis inžinierius pakoregavo pirminį variantą. Kiek galima spręsti iš negausios ikonografinės medžiagos, realizuotame statinyje pakeisti kai kurie B. Lenčevskio projektuoti sprendimai. Pakito bažnyčios tūris: pastatas išsiskyrė aukšta apside ir žemomis zakristijomis. Pusapskričių arkų langai pakeisti į stačiakampius. Tačiau bažnyčia išliko vienbokštė, neogotikinės formos bokšto kompozicijoje supaprastintos. Bokšto apdailoje virš portalo buvęs apskritas mažutis langas gerokai padidintas.

Sudegus bažnyčiai, kleb. Juozo Šeštoko pastangomis dar karo metais (1941–1942 m.) parapijos salės vietoje pastatyta laikina bažnytėlė, kuri laikui bėgant buvo perstatyta ir tapo nuolatine.

Šventoriuje yra išlikę pirmosios bažnyčios pamatai.

Šaltinis: autc.lt

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!