Griškabūdžio Kristaus atsinaujinimo bažnyčia

Tai - žymiausia bažnyčia Šakių krašte, dar Zanavykų krašte garsėjanti šv. Onos atlaidais.
Pirmoji medinė bažnyčia Griškabūdyje pastatyta Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742-1743 m. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija buvo atiduota Naumiesčio karmelitams. Naumiesčio karmelitai čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792-1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę.
1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė). 1877-1880 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota.
Vargonus specialiai Griškabūdžio bažnyčiai 1804 m. sukūrė žymus Rytprūsių meistras Georgas Adamas Neppertas. Juos galima pamatyti ir šiandien.
Spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) vargonininkas, knygnešys Antanas Švedas  bažnyčios vargonuose ir varpinėje slėpė lietuvišką spaudą. Jis draugavo su Jonu Jablonskiu, iš jo gaudavo „Aušros“ laikraščių.
1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Marma). Jis 1909 m. įsteigė biblioteką - skaityklą ir arbatinę. 1911 m. bažnyčia remontuota.
Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus. Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881-1961) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901-1983), (Griškabūdyje 1945-1951 m.) ištremtas 20 m. į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas bažnyčią suremontavo.
Medinė aštuoniakampė klasicistinė Griškabūdžio bažnyčia stovi lygioje vietoje, ilgos stačiakampės aikštės kampe. Pažymėtina, kad Griškabūdžio karmelitų bažnyčia yra vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios Lietuvoje pavyzdys. Šio unikalaus statinio interjerą dengia plokščios lubos, atremtos į keturias mūrines jonėnines kolonas. Lubų vidurio perdanga pakelta ir imituoja veidrodinį skliautą. Aštuoniakampę dalį juosia galerija, o sienas dengia polichrominė sienų tapyba, daugiausia imituojanti architektūros elementus. XVIII a. pab. - XIX a. pr., kol čia dar buvo karmelitai, bažnyčią puošė septyni altoriai.
Bažnyčios viduje yra kultūros vertybių: XVIII a. Simono Sorio italų mokyklos dailininko darbas „Šventoji trejybė“, dalininko Guty sukurti barokiniai altoriai ir kt.

Apie 22 km nuo Zyplių dvaro sodybos (važiuojant nuo Lukšių Šakių link, prieš miestą esančioje žiedinėje sankryžoje reikia sukti Marijampolės – Pilviškių kryptimi) rasite puikiai išlikusią unikalią medinę Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčią, pastatytą XVIII a. pabaigoje. Bažnyčioje galima pamatyti didelį kiekį religinio meno vertybių, labai vertingą sieninę interjero tapybą.

 

Atsiliepimų dar nėra. Būkite pirmas!