Kius kius po Šakius

 

Maršruto eiga:

Miesto skveras – Kariljonas – V. Kudirkos paminklas – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – J. Lingio parkas – Rotušė – Nepriklausomybės gatvė – cukrainė „Laimė“

Maršruto trukmė - 1,5 val.

Maršruto kaina - (kainuoja tik pirkiniai cukrainėje ,,Laimė") 

Keliaudami šiuo maršrutu susipažinsite su miesto istorija, išvysite miesto skverą, turėsite galimybę pasiklausyti pirmo atviro kariljono Lietuvoje, pabuvosite vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, ligonius priiminėjo dr. Vincas Kudirka, aplankysite Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, užsuksite į garsaus baletmeisterio Juozo Lingio, kilusio iš Šakių r., vardu pavadintą parką, Rotušę, pasivaikščiosite Nepriklausomybės gatve, kurioje visai neseniai atidengtas pirmasis paminklas skrtas lietuvių kalbai. O po šio valandos trukmės pasivaikščiojimo atsikvėpsite ir pasmaližiausite cukrainėje „Laimė“.

 

1. Miesto skveras

Ši vieta yra simbolinis miesto centras ir senamiestis. Seniau aikštė buvusi didesnė, grįsta akmenimis, joje savaitgaliais vyko turgūs. Viduryje stovėjo medinė katalikų bažnyčia su varpine, aplinkui juosė žydų krautuvėlės, amatininkų dirbtuvėlės ir gyventojų namai.

XX a.pr. dabartinių Kęstučio g. ir Birutės g. sankirtoje, turgaus aikštės kampe stovėjo „pliumpas“ – visuomeninis šulinys-hidrantas. Netoli „pliumpo“ buvo viešbutis, o V.Kudirkos ir Kęstučio gatvių sankirtoje stovėjo vaistinės pastatas. Aušros gatvėje stovėjo Šaulių sąjungos namas, čia miestiečiams buvo rodomi filmai. Per karą, 1944 m., miesto centras labai nukentėjo: sudegė senoji medinė bažnyčia ir klebonija, sugriauti ir sudeginti beveik visi pastatai.

 

2. Kariljonas

Tai pagrindinis skvero akcentas. Kariljonas - plieno konstrukcijoje virš fontano sukabinti 24 varpai. Varpus nuliejo viena geriausių varpų liejyklų Olandijoje „Royal Eijsbouts“. Kariljono konstravimą kuravo kompozitorius kariljonininkas Giedrius Kuprevičius. Pasitelkus kompiuterį varpais galima skambinti gyvai, klausytis varpų muzikos šakiečiai gali kiekvieną dieną. Ji girdima rytais, 8 valandą - prasidedant darbo dienai, vidudienį bei pavakare, pasibaigus darbo dienai. Be to, jie skambės per įvairias šventes. Išgirsti kariliono muziką galės ir kiekvienas to norintysis, tereikės į specialų automatą įmesti tiek eurų, kiek minučių norėsis klausytis varpų muzikos.

 

3. Paminklas dr. V. Kudirkai (biustas, aut. S. Žirgulis, 1998 m.)

Paminklas pastatytas toje vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, ligonius priiminėjo dr. Vincas Kudirka. Šakiuose jis gyveno 1890-1895 m.. Kadangi jis gydytojo profesijos nemėgo, tai didžiąją laiko dalį skyrė kūrybai, tautiniam sąjūdžiui ir kultūrinei veiklai. V.Kudirka bendradarbiavo su knygnešiais, sode prie namo buvo įrengta draudžiamų knygų slėptuvė. Savo korespondencijose V.Kudirka Šakius vadino „Žydpile“, „Žydmiesčiu“, nes iki Antrojo pasaulinio karo čia gausiai gyveno žydai.

 

4. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1940 m. kunigo Broniaus Vaišnoro rūpesčiu. Tai buvo Romos architektūros mokyklą baigusio garsaus Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas savitai traktuotų neoromantinių formų pastatas su sąmoningai paaukštintu laibu bokštu pagal italų „kampanilijų“ pavyzdžius. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai susprogdino labai aukštą bažnyčios bokštą, sudegė stogas. Sovietų valdžia svarstė čia atidaryti cukraus fabriką, tad remontuoti neskubėjo. Tik 1968 m. buvo suremontuotas vidus, atstatytas trečdaliu žemesnis (dabartinis) bokštas. 1972 m. rekonstruotos ir gipsatūromis išpuoštos lubos, languose įstatyta 40 vitražų ir pastatyti 5 nauji altoriai. Bažnyčios šventorius 1972 m. aptvertas metaline tvora su vietos kalvio J.Urbanavičiaus nukaltais kryžiais-saulutėmis.

 

5. J. Lingio parkas

Parkui suteiktas garsaus baletmeisterio Juozo Lingio, kilusio iš Šakių r. Gyliškių k., vardas. Parke dažnai vyksta kultūriniai renginiai, vasarą šurmuliuoja mugės.

XX a.pr. šioje vietoje stovėjo gražus dviaukštis medinis „Žiburio“ gimnazijos pastatas. Jį supo didelis parkas, vaismedžių sodas, išpuoselėti gėlynai, sporto aikštelės. 1928–1944 m. gimnazijos patalpose veikė Zanavykų muziejus. Karo metu, 1944 m., visas pastatas sudegė. Liko tik anuomet sodinti parko medžiai, savivaldybės administracijos kieme yra išlikusių ir senų obelų.

Priešais estradą esantis kalnelis nuo seno vadinamas „Bučkalniu“, mat anksčiau ant kalnelio augo alyvos, slėpusios įsimylėjėlių bučinius.

 

6. Rotušė

1952 m. statytame pastate anksčiau buvo Vykdomasis komitetas, dabar čia - Šakių rajono savivaldybės administracija, VMI, kitos valstybinės įstaigos.

Ant pastato matyti Šakių herbas. Jis perskeltas į raudoną ir sidabrinį laukus, ant kurių uždėta žalia nuleista juosta. Virš jos, skydo priekyje vaizduojami du sukryžiuoti sidabriniai linų pėdai, skydo užpakalyje – šešios juodos iltys, išlindusios po tris iš sidabrinio lauko kraštų. Linai rodo lininkystės tradicijas, o šešios iltys - galimą miesto pavadinimo kilmę iš šakių, šakų. Istorinio herbo Šakiai nėra turėję, jis patvirtintas tik 1998 m. (dail. Astrida Žilinskaitė).

 

7. Nepriklausomybės gatvė

Jauki liepų alėja su pėsčiųjų zona ir maždaug prieš 50-60 metų pastatyti visuomeniniai bei gyvenamieji namai palaipsniui suformavo naująjį miesto centrą.