Apie Šakių rajoną

Šakių kraštas yra vienas ekologiškai švariausių Lietuvoje ir garsėja valstybės saugomų kultūrinių bei gamtinių turizmo išteklių gausa. Gamtos grožį čia saugo net 7 valstybiniai draustiniai. Vienas žymiausių – Novaraisčio ornitologinis draustinis (esantis netoli Lekėčių miestelio). Rudenėjant čia būriuojasi tūkstančiai gervių, besirengiančių išskristi žiemoti į šiltuosius kraštus. Kiti 6 draustiniai unikaliam gamtovaizdžiui išsaugoti įkurti šiaurinėje rajono dalyje, prie Nemuno įsteigtame Panemunių regioniniame parke.

Nors Šakių rajonas – vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuriame nerasite nei vieno natūralaus ežero, čia galima rasti nemažai žvejų pamėgtų tvenkinių.

Kraštas gali didžiuotis natūraliais gamtovaizdžiais, esančiais prie Nemuno ir Šešupės upių. Vaizdingos Šešupės pakrantės, besidriekiančios Rusijos pasieniu, vasarą traukia aktyvaus laisvalaikio mėgėjus: tai bene vienintelė Šakių rajono upė, tinkama plaukti baidarėmis.

Nemuno žemupio pakrantės, išmargintos piliakalniais ir upeliais, rajone nuo Pavilkijo iki Sudargo tęsiasi apie 60 km. Būtent čia įsikūrusios dauguma rajono kaimo turizmo sodybų, kelios jų –  „Mockynė“ ir „Suvalkiečio sodyba“ – kviečia pailsėti autentiškoje etnografinėje aplinkoje.

Prie Nemuno įsikūrę jaukūs senieji panemunės miesteliai: Kiduliai, Gelgaudiškis, Plokščiai, Ilguva, Kriūkai... Kiekviename iš jų galima atrasti ką nors unikalaus: gynybinių pilių vietoves (vaizdingą Sudargo piliakalnių virtinę, Žemosios Panemunės piliakalnį), senųjų dvarų sodybas (Kidulių, Gelgaudiškio, Zyplių, Ilguvos dvarai), dvarų parkus, unikalias gamtos vertybes (Šventaduobę, Vaiguvos upelį-gatvę). Gelgaudiškio dvaro miško-parko pažintinis takas kviečia aplankyti legendomis apipintus objektus: Žvaigždę, Velnio kalną, Asesoriaus kapą, Baronkapines, Pakaruoklių kalną.

Keliaujant savarankiškai šias vietoves patogu aplankyti automobiliu arba dviračiu. Palei Nemuną yra įrengtas 23 km ilgio dviračių takas, kuris integruojamas į Suvalkijos ir Nemuno dviračių žiedus, vedančius per Šakių rajono teritoriją.

Vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone – Zyplių dvaras. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta meno galerija, viename iš dvaro ūkio pastatų – kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Dvare nuolat repetuoja Zyplių dvaro kapela. Dvaro pastatus supantis parkas yra vienas didžiausių Lietuvoje, čia auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, baltosios ir balzaminės tuopos, karpotieji ir plaukuotieji beržai ir kt.

Šakių krašto žemė užaugino ne vieną iškilią Lietuvos asmenybę. Kudirkos Naumiestyje galima aplankyti tautinio atgimimo šauklio dr. Vinco Kudirkos kapą ir muziejų. Čia gimė ir augo kalbininkas, bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas Juozas Pikčilingis, poetas Pranas Vaičaitis, rašytojas Pranas Mašiotas. Iš šio krašto kilę eilė kitų žymių Lietuvos rašytojų ir poetų, visuomenės veikėjų, kurie paliko ne tik kūrybinį palikimą, bet ir šviečiamąjį bei dvasinį indėlį krašto kalbai ir žmonėms. Kai kur dar tebestovi išlikusios jų gimtosios sodybos, kitur buvusias sodybvietes žymi pastatyti paminkliniai akmenys.

Verta aplankyti Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio, Kaimelio, Plokščių, Sintautų bažnyčias, susipažinti su jų architektūra bei viduje esančiomis dailės vertybėmis. Griškabūdyje stovinti bažnyčia – išskirtinė, tai yra vienintelė Lietuvoje aštuoniakampė medinė bažnyčia, dar Zanavykų krašte garsėjanti šv. Onos atlaidais. Zanavykija yra vadinama „kunigų aruodu“ –  iš čia kilę 4 vyskupai, 174 kunigai, nemaža dalis jų užsiėmė visuomenine, švietėjiška, kultūrine veikla. Šakių dekanato muziejus turi sukaupęs daug eksponatų šia tema.

Norintiems geriau pažinti vietos gyventojų būdą ir buitį, vertėtų aplankyti Zanavykų krašto muziejų. Gamtos mylėtojai turėtų užsukti į Gamtos ir miškininkystės informacinį centrą – muziejų ar Čekauskų etnografinį muziejų Lekėčiuose. Kudirkos Naumiestyje įkurtas privataus Širvintos muziejaus ekspozicija supažindina su karo metais išnykusio Širvintos miestelio istorija. Lekėčių giriose įkurtas pažintinis takas, kuriuo keliaujant menama krašto istorija: pokario metais šiose giriose vyko stiprus rezistencinis pasipriešinimas, išlikusios partizanų žeminės ir slėptuvės, įkurtas muziejus.

Gurmanus kviečiame paragauti „saldinių“ ir keptų sūrių, padegustuoti šaltai spausto sėmenų aliejaus, lauktuvių parsivežti pagal kulinarinio paveldo receptus iškeptos naminės duonos, pyrago, šakočių, meduolinių skanėstų. Kasmet gegužės mėnesį prie Kriūkuose esančios „špykėrės“ (XIX a. buvusio grūdų sandėlio) vyksta graži Žiobrinų šventė, kurios metu senoviniu būdu kepami žiobriai, verdama žuvienė.